šauklus

šauklùs, -ì adj. (4) 1. NdŽ kuris garsiai šaukia, šaukus: Senukas labai šauklùs Dkš. Vyrai garsiai dainuoja, šaũklūs Vvs.

šaũkliai adv.: Šaũkliai pagavo dainuot Vvs. Ir garsiai, šaukliai, įspūdingai šaukė daugybė balsų rš.

2. kuris ką skelbia, reklamuoja: Šis šauklus skelbimas ir liko tik skelbimu sp.